Atrofinio lėtinio akrodermatito požymiai ant dešinės plaštakos

Laimo ligos komplikacija – lėtinis atrofinis akrodermatitas

Laimo liga ilgai sergantiems žmonėms kyla įvairių sveikatos komplikacijų. Vienas iš jų yra lėtinis atrofinis akrodermatitas (Acrodermatitis chronica atrophicans, ACA) – liga, pažeidžianti odą ir periferinę nervų sistemą. Ši Laimo ligos komplikacija yra būdinga Europos regionui, ir yra siejama su keliomis Laimo ligą sukeliančiomis borelijų rūšimis – Borrelia afzelii ir Borrelia garinii. 

Lėtinis atrofinis lėtinis akrodermatitas pasireiškia trečioje ar vėlesnėse Laimo ligos stadijose, kai pacientas kenčia nuo aktyvios borelijų sukeltos infekcijos. Dažniausiai akrodermatito simptomai pastebimi praėjus 6-36 mėnesiams nuo erkės įkandimo. Ši Laimo ligos komplikacija dažna pacientams, kuriems nebuvo laiku diagnozuota Laimo liga: nepastebėtas erkės įkandimas ar nepasireiškė / buvo neatpažinti tipiniai Laimo ligos simptomai, pvz., raudona dėmė (migruojanti eritema). Tik 20 proc. visų pacientų teigia, jog turėjo migruojančią eritemą iki išsivystant lėtiniam atrofiniam akrodermatitui.

Simptomai ir eiga

ACA gali išsivystyti tiesiai iš migruojančios eritemos arba gali atsirasti vėliau (po 6-36 mėnesių) dažnai toje pačioje kūno vietoje. Kartais liga prasideda latentine faze, trunkančia iki kelių metų, arba gali pasirodyti kiti Laimo ligos simptomai. Paprastai pacientai pastebi vietinį odos patinimą ant galūnių arba pirštų arba, kad viena pėda yra didesnė už kitą. Dažniausiai lėtinis atrofinis akrodermatitas pažeidžia vieną kūno pusę, tačiau pasitaiko ir abi puses pažeidžiančios ligos atvejų.

ACA prasideda nuo uždegimo fazės, pasireiškiančios daugybe minkštų, eriteminių, lėtai plintančių odos patinimų ar įvairaus dydžio plokščių infiltracijų arba difuzine melsvai raudona odos spalva ir edema. Dažniausiai lėtinis atrofinis akrodermatitas pažeidžia pėdas, apatines kojų ir rankų dalis, dilbio ir alkūnės sritis. Odos pakitimai taip pat gali būti stebimi ir viršutinėje rankų ir pečių srityje ar ant šlaunų ir sėdmenų, bet tai nėra dažni atvejai. Kartais ACA simptomai yra labai nežymūs – pvz. nedidelė eritema, matomas tik patinimas – kas apsunkina šios Laimo ligos komplikacijos diagnostiką.

Atrofinio lėtinio akrodermatito požymiai ant dešinės plaštakos

Atrofinio lėtinio akrodermatito požymiai ant dešinės plaštakos. Šaltinis: Acrodermatitis Chronica Atrophicans Treatment & Management. Medscape.com. 2017-05-30.

Pacientams taip pat pasireiškia progresuojanti alodinija (pernelyg didelė reakcija į skausmą); daugeliu atveju šis simptomas gali padėti teisingai diagnozuoti lėtinį atrofinį akrodermatitą. Taip pat pacientai gali skųstis spontaniniu akraliniu skausmu, parestezija (tirpimo, niežėjimo ir kitų nesamų dirgiklių jutimu), disestezija (vienos rūšies dirginimas palaikomas kitu, nemaloniu pojūčiu), kognityvine disfunkcija.

Nors paprastai ACA simptomai gal būti daugelį mėnesių ar net metų pastebimi tik ant vienos galūnės ar jos dalies, tačiau laikui bėgant odos pažeidimai gali atsirasti ir kitose kūno vietose.

Lėtinis atrofinis akrodermatitas savaime nepraeina. Jei infekcija yra ilgai negydoma, odos pažeidimai laipsniškai pereina į atrofinę fazę. Vėlesnėje ligos stadijoje oda pasidaro plona, atrofinė, raukšlėta, sausa ir permatoma. Plaukai išslenka, sumažėja riebalinių ir prakaito liaukų skaičius. Pacientams net ir po smulkios traumos gali atsirasti didelės, sunkiai gyjančios žaizdos. Dažnai ACA sukelia ir periferinę neuropatiją, raumenų ir kaulų skausmus bei sąnarių pažeidimus.

Gydymas

Lėtinio atrofinio akrodermatito gydymas priklauso nuo kitų Laimo ligos simptomų ir bendros ligos eigos. Priklausomai nuo ACA pažeidimų pacientui gali prireikti įvairių specialistų konsultacijų, pvz. neurologo, oftalmologo, reumatologo, kardiologo.

Jei pacientui nepasireiškė kiti Laimo ligos simptomai ir kraujo tyrimas rodo mažą antikūnų kiekį, tuomet yra rekomenduojamas trijų savaičių antibiotikų kursas. Paprastai yra skiriamas doksiciklinas arba amoksicilinas. Esant sunkiai Laimo ligai, kai pasireiškia ir kiti šios infekcijos požymiai kartu su dideliu antikūnų kiekiu, rekomenduojama pacientus gydyti intraveninių antibiotikų kursu. Paprastai į veną lašinamas cefotaksimas arba ceftriaksonas arba penicilinas. Gydymas trunka 21-28 dienas.

Gydant ligonį svarbu nepamiršti, jog yra nemaža koinfekcijos tikimybė. Kartu su Laimo liga pacientas gali būti užsikrėtęs babezioze, erlichioze ar erkiniu encefalitu.

Jei lėtinis atrofinis akrodermatitas yra pastebimas anksti, simptomai gali palaipsniui praeiti per kelias savaites ir mėnesius nuo gydymo pradžios. Atrofinės fazės akrodermatitas jau ne taip lengvai pasiduoda gydymui. Šiuo atveju, nors ligos progresavimą galima sustabdyti, tačiau dalis odos pakitimų gali būti negrįžtami.

Parengta bendradarbiaujant su bendros praktikos gydytoja Rasa Terbetiene. Šaltinis: Acrodermatitis Chronica Atrophicans Treatment & Management. Medscape.com. 2017-05-30.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *