Laimo ligos ir celiakijos ryšys

Ar gali Laimo liga sukelti celiakiją?

Laimo liga yra erkių pernešama infekcija, kurią sukelia Borrelia  bakterijos. Europoje ir Azijoje Laimo ligą sukelia trys Borrelia bakterijų rūšys: Borrelia burgdorferi sensu strictu (s.s.), Borrelia garinii ir Borrelia afzelii, kurios bendrai yra vadinamos Borrelia burgdorferi sensu lato. Šiaurės Amerikoje Laimo liga sukeliama Borrelia burgdorferi s.s. Laimo liga pasižymi įvairiais simptomais ir plačiu sisteminiu poveikiu, galinčiu pasireikšti dermatologinėmis, kardiologinėmis, neurologinėmis ir kt. sveikatos problemomis.

Apie 10 proc. pacientų, kenčiančių nuo Laimo ligos sukeltų sisteminio pobūdžio simptomų, nereaguoja į gydymą antibiotikais, ko pasėkoje išsivysto chroniniai sveikatos sutrikimai. Be to, dalis pacientų net ir po antibiotikų kurso bei nesant aktyviai infekcijai, kenčia nuo ilgalaikių sveikatos sutrikimų, pvz. skausmo, nuovargio, atminties ir koncentracijos sutrikimų. Kai kurie tyrimai rodo, jog dalis šių sveikatos problemų yra susijusios su uždegiminiais procesais.

Dėl šios priežasties, bei dėl to, jog Laimo liga gali pasireikšti sisteminiais ir ilgalaikiais simptomais, jau ne vieną kartą buvo ieškoma ryšio tarp Laimo ligos ir kitų, dažniausiai chroninių, susirgimų. Pavyzdžiui, prieš kelis metus buvo svarstoma apie Laimo ligos ir autizmo ryšį, tačiau 2013 m. atlikti tyrimai paneigė tokios sąsajos galimybes. Neseniai Švedijoje atliktas mokslinis tyrimas siekė atsakyti į klausimą, ar gali Laimo liga padidinti riziką susirgti celiakija.

Celiakija

Celiakija yra chroninė autoimuninė liga, kuria sergančių žmonių imuninė sistema neįprastai reaguoja į gliuteno baltymus gaunamus su maistu. Kviečių baltymas gliutenas bei į jį panašus baltymas, randamas miežiuose ir rugiuose, šia liga sergantiems žmonėms sukelia uždegiminius procesus, kurie pažeidžia plonųjų žarnų gleivinę bei pasireiškia kitais sisteminiais simptomais, įskaitant odos, sąnarių, širdies ir kitus pažeidimus.

Nepaisant to, jog tai yra genetinė liga, yra spėliojama, jog egzistuoja ryšis tarp papildomų aplinkos veiksnių, įskaitant ir infekcijas sukeliančius  patogenus – bakterijas ir virusus, ir celiakijos pradžios. Žmonėms celiakija gali prasidėti bet kuriuo gyvenimo etapu, dėl to yra manoma, jog ne tik genai ir gliuteno vartojimas, bet ir kiti faktoriai gali paskatinti ligos pradžią. Iš tikrųjų, įvairūs tyrimai rodo, kad infekcinių ligų sukėlėjai gali padidinti celiakijos riziką. Naujausi tyrimai atskleidė potencialų mechanizmą, kuriuo infekcijos sukeltas uždegiminis atsakas gali prisidėti prie celiakijos autoimuninių procesų.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius paraleliai augo tiek celiakijos, tiek Laimo ligos atvejų skaičius. Be to, tyrimai, siekiantys nustatyti regionines ligų variacijas, parodė, jog abiejų ligų geografinis paplitimas yra panašus. Pavyzdžiui, JAV celiakija yra labiausiai paplitusi Šiaurės rytų ir Vidurio regionuose, kuriuose taip pat sutinkama daugiausiai Laimo ligos atvejų. Visa tai verčia mokslininkus užduoti klausimą, ar Laimo ligą sukeliančios borelijos gali padidinti riziką susirgti celiakija.

Laimo ligos ir celiakijos sąsajų tyrimas

Siekiant išsiaiškinti Laimo ligos ir celiakijos ryšį, mokslininkai nusprendė ištirti celiakija sergančius pacientus. Jų tyrimas buvo atliktas Švedijoje ir apėmė apytiksliai 94 tūkst. asmenų, tiek sergančių celiakija, tiek ir neturinčių šio sveikatos sutrikimo. Didelis tirtų asmenų skaičius leidžia daryti statistiškai pagrįstas išvadas ir pastebėti net ir nedidelius veiksnius. Švedija buvo pasirinkta dėl to, jog ji pasižymi vienu iš didžiausiu celiakijos atvejų skaičiumi pasaulyje. Švedija taip pat tai yra Laimo ligos endeminis regionas.

Pradiniai tyrimo rezultatai parodė nežymiai padidėjusią celiakijos riziką tiems asmenims, kuriems anksčiau buvo diagnozuota Laimo liga. Tačiau, tolesnė analizė parodė, jog taip pat egzistuoja ir atvirkščias priežastingumas. T.y. asmenims, kuriems buvo diagnozuota celiakija, yra nežymiai padidėjusi rizika užsikrėsti Laimo liga.

Panašus nestiprus ryšis į abi puses greičiausiai rodo stebėjimo paklaidą. Stebėjimo paklaidą gali lemti tai, jog gydytojai, atsižvelgdami į persidengiančius simptomus, yra labiau linkę pacientui, sergančiam Laimo liga, paskirti celiakijos tyrimus, ir atvirkščiai.

Prie tokio paaiškinimo taip pat prisideda faktas, jog stipriausias ryšys tarp šių ligų buvo nustatytas pradiniame gydymo etape, iš karto po pirminės abiejų ligų diagnozės. Šalia to, iš didžiulės pacientų, sergančių celiakija, populiacijos, kuri buvo įtraukta į tyrimą, tik labai mažai daliai – mažiau nei 0,2 proc. – anksčiau buvo diagnozuota Laimo liga. Kas rodo, jog Laimo liga nėra labai reikšmingas rizikos faktorius celiakijos išsivystymui.

Taigi, apibendrinant tyrimą, galima teigti, jog nepaisant Laimo ligos atvejų augimo, ši infekcija neturi priežastinio ryšio su celiakija. Panašaus pobūdžio studijos taip pat gali padėti ištirti galimas sąsajas tarp Laimo ligos ir kitų chroninių ligų.

Parengta pagal Armin Alaedini. Can Lyme disease trigger celiac disease? Biomedcentral.com, 15 September 2017; Armin Alaedini, Benjamin Lebwohl, Gary P. Wormser, Peter H. Green and Jonas F. Ludvigsson. Borrelia infection and risk of celiac disease, in BMC Medicine, 2017, 15:169.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *