Kitos ligos

Erkės, priklausomai nuo geografinio regiono, platina ne tik Laimo ligą. Ne mažiau pavojingos yra ir kitos erkių pernešamos ligos: erkinis encefalitas, babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės ir kt. ligos (pvz., Tuliaremija). Taip pat yra manoma, kad įsisiurbus erkei vienu metu galima užsikrėsti keliais patogenais, dėl ko daugelis žmonių kenčia nuo  erkių sukeltų polimikrobinių ​infkecijų. Pasataruoju metu visuose erkių paplitimo regionuose yra pastebimas įvairių erkių sukeliamų ligų atvejų skaičiaus augimas. Beveik visos erkių platinamos ligos yra atrastos palyginus neseniai, dėl to apie jas mažai žinoma, jų diagnostika yra sudėtinga ir nepatikima.

Erkinis encefalitas

Erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, pažeidžianti žmogaus centrinę nervų sistemą. Erkinį encefalitą sukelia Flaviviridae šeimai, Flavivirus giminei priklausantis virusas. Šio viruso sub-tipai sukelia skirtingas erkinio encefalito atmainas: Europinį erkinį encefalitą, Sibiro erkinį encefalitą ir Tolimųjų Rytų erkinį encefalitą. Šia infekcija galima užsikrėsti ne tik nuo erkių, bet ir geriant termiškai neapdorotą užkrėstų karvių, avių ar ožkų pieną.

Erkinio encefalito inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 7-14 dienų. Dauguma žmonių (70-80 proc.) suserga tik ankstyvąja (viremine) šios ligos faze, kurios metu gali pasireikšti karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas ir/ar vėmimas, raumenų skausmas, bendras nuovargis ir silpnumas. Antraja ligos faze susirgę žmonės kenčia nuo rimtų centrinę nervų sistemą apimančių klinikinių simptomų: meningito (pasireškia karščiavimu, galvos skausmu, sprando raumenų rigidiškumu), encefalito (pasireiškia mieguistumu, orientacijos sutrikimu, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimu, paralyžiumi) ar meningoencefalito.

Specifinio priešvirusinio erkinio encefalito gydymo nėra, pacientai gydomi tik simptomiškai, priklausomai nuo ligos stiprumo ir fazės hospitalizuojant. Mirštamumas nuo erkinio encefalito yra 0,5-4 proc., trečdaliui persirgusių žmonių lieka ilgalaikiai neurologiniai simptomai, pvz. nuolatiniai galvos skausmai, miego sutrikimai, elgesio pokyčiai, negalėjimas susikaupti, kai kuriais atvejais – paralyžius.  Persirgę erkiniu encefalitu žmonės įgyja imunitetą.

Lietuvoje geriausia erkinio encefalito profilaktika yra skiepai. Taip pat erkių aktyvumo laikotarpiu būtina naudoti įprastas apsisaugojimo nuo erkių priemones: būnant gamtoje naudoti repelentus, grįžus namo apsižiūrėti save, pakeisti drabužius ir kt. Taip pat patartina nevartoti termiškai neapdoroto pieno ir jo produktų.

Babeziozė

Babezioze paprastai serga gyvūnai – šunys, arkliai, galvijai. Tačiau parazitais babezijomis – į maliarijos sukelėjus panašiais pirmuonimis – gali užsikrėsti ir žmonės. Žmonės paprastai užsikrečia parazitų Babesia microti rūšimi, taip pat yra užfiksuoti užsikėtimo ir kitomis rūšimis (pvz., Babesia divergensBabesia duncani) atvejai.

Patekę į žmogaus organizmą, parazitai užkrečia ir naikina eritrocitus – raudonuosius kraujo kūnelius, dėl ko žmonės gali susirgti hemolizine anemija. Nors daugumai žmonių, užsikrėtusių babezijomis, nepasireiškia jokie simptomai, kai kuriems tai gali būti gyvybei pavojinga liga. Ypatingai babeziozė yra pavojinga žmonėms, kurie neturi blužnies, yra rimtai sergantys ir/ar turi silpną imuninę sistemą (pvz., serga inkstų ar kepenų ligomis, vėžiniais susirgimais, AIDS), taip pat vyresnio amžiaus žmonėms. Įprasti, kai kuriems žmonėms pasireiškiantys Babeziozės simptomai, yra panašūs į gripą: karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos, kūno skausmai, apetito praradimas, pykinimas, nuovargis. Babeziozės komplikacijos gali apimti: žemą ar nestabilų kraujo spaudimą, sunkią hemolizinę anemiją, trombocitopeniją (trombocitų kiekio kraujyje sumažėjimas), diseminuotą intravazalinę koaguliaciją (kraujo krešėjimo sutrikimas, dėl kurio visame organizme susidaro daug trombų), gyvybiškai svarbių organų (plaučių, inkstų, kepenų) veiklos sutrikimą bei mirtį.

Babeziozė yra nustatoma kraujo tyrimu, kurio metu mikroskopiškai identifikuojami parazitai, esantys eritrocituose. Daugumai žmonių, kuriems nepasireiškia babeziozės simptomai, gydymo nereikia. Sergantys žmonės gydomi antiparazitinių vaistų ir antibiotikų kombinacija bei sunkiais atvejais papildomai taikant kitus gydymo metodus (pvz., kraujo perpylimą).

Babezijas platina Iksodinės erkės, kurios perneša ir Laimo ligą, erkinį encefalitą ir kitas ligas. Siekiant išvengti Babeziozės būtina saugotis erkių įkandimų.

Anaplazmozė

Anaplazmozę sukelia erkių pernešamos bakterijos Anaplasma phagocytophilum. Ši liga anksčiau buvo žinoma kaip žmogaus granulocitinė erlichiozė. Anaplasma phagocytophilum bakterijas žmogui perduoda Iksodinės erkės (dažniausiai Ixodes ricinus, Ixodes scapularis ir ​Ixodes pacificus). Anaplazmozės sukelėjai erkėse Lietuvoje buvo pirmą kartą nustatyti 2003 m.

Anaplazmos užkrečia baltuosius kraujo kūnelius. Anaplazmozės simptomai pasireiškia praėjus vienai-dviem savaitėms nuo erkės įkandimo. Dažniausi šios ligos simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, šaltkrėtis, kosulys, pykinimas, pilvo skausmai, orientacijos sutrikimas, retais atvejais – bėrimas. Skirtingiems pacientams pasireiškia skirtingos simptomų grupės, o bėrimas dažniausiai reiškia koinfekcijos kitu patogenu, pvz., Laimo ligos sukelėju, galimybę.

Anaplazmozė gali sukelti itin sveikatai pavojingas komplikacijas ir netgi baigtis mirtimi. Komplikacijos apima kvėpavimo sutrikimus, hemoragiją, inkstų nepakankamumą, neurologines problemas. Ligos sunkumas priklauso nuo paciento imuninės sistemos būklės ir kitų ligų.

​Anaplazmozę yra sunku diagnozuoti dėl nespecifinių ir įvairiai pasireiškiančių simptomų. Efektyviausiai anaplazmozė yra gydoma antibiotiku doksiciklinu. Siekiant išvengti komplikacijų, gydymą yra labai svarbu pradėti kuo anksčiau. Jei antibiotikai skiriami per pirmąsias penkias ligos dienas, simptomai praeina per kelias paras. Jei pacientui doksiciklinas nepadeda, tuomet gali būti, jog pacientas serga kita liga.

Siekiant išvengti analpazmozės, būtina imtis profilaktikos priemonių prieš erkių įkandimus: saugotis erkių gamtoje, visada apsižiūrėti save ir vaikus grįžus iš gamtos, naudoti repelentus.

Erlichiozė

Erlichiozę sukelia erkių pernešamos bakterijos Erlichia ewingii ir Erlichia chaffeensis. Erlichioze serga ir gyvūnai (pvz., šunys) ir žmonės. Erlichiozės simptomai yra panašūs į gripą ir gali pasirodyti praėjus vienai – dviem savaitėms po erkės įkandimo. Simptomai apima karščiavimą, galvos skausmą, šaltkrėtį, raumenų ir sąnarių skausmus, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, nuovargį, apetito netekimą, kosulį, akių uždegimą, bėrimą. Bėrimas pasireiškia 60 proc. erlichijomis užsikrėtusių vaikų ir tik 30 proc. suaugusiųjų.

​Kai kurie žmonės, užsikrėtę Erlichiozę sukeliančiomis bakterijomis, gali pajusti tik lengvus šios ligos simptomus ir pasveikti be medikų pagalbos. Tačiau, jei Erlichiozės simptomai užsitęsia ir yra sunkūs, pacientai gali būti hospitalizuojami ir gydomi antibiotikais. Erlichijos užkrečia ir žudo baltuosius kraujo kūnelius, dėl ko sunki ligos forma pasireiškia kraujavimo sutrikimais bei kvėpavimo sunkumais. Erlichiozė gali būti mirtina liga, jei nėra tinkamai gydoma (mirtingumo nuo šios ligos lygis siekia 1,8 proc.). Ypatingai Erlichiozė yra pavojinga pacientams, kurių imuninė sistema yra nusilpusi arba jiems yra taikoma imunosupresinė terapija, pvz., chemoterapinis gydymas, imunosupresinė terapija po organų persodinimo ir pan.

Erlichiozė yra gydoma antibiotiku doksiciklinu ir kitais tetraciklinais. Doksiciklinas yra efektyviausias vaistas, kurio naudojimas užkerta kelią rimtoms komplikacijoms. Jei antibiotikai yra skiriami per pirmąsias penkias ligos dienas, simptomai palengvėja per 24-72 val.

Erlichiozę kaip ir kitas panašias erkių platinamas ligas yra sunku diagnozuoti dėl nespecifinių ir įvairiai skirtingiems pacientams pasireiškiančių simptomų. Siekiant išvengti erlichiozės, būtina laikytis bendrų prevencijos prieš erkių įkandimus priemonių: saugotis erkių gamtoje, visada apsižiūrėti save ir vaikus grįžus iš gamtos, naudoti repelentus.

Karštinės

Erkės platina virusus ir bakterijas, kurie žmonėms sukelia įvairias karštines, pvz., Kolorado erkių karštinę (angl. Colorado tick fever) , erkinę pasikartojančią karštinę (angl. Tick-borne relapsing fever), Uolėtųjų kalnų dėmėtąją karštinę (angl. Rocky Mountain spotted fever), Krymo-Kongo hemoraginę karštinę (angl. Crimean-Congo hemorrhagic fever) ir kt.

Kolorado erkių karštinę sukelia erkių pernešamas virusas. Ši liga pasitaiko vakariniuose Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados regionuose. Dažniausi simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, kūno skausmai, nuovargis. Specifinio šios ligos gydymo nėra – esant sunkiai ligos formai pacientai hospitalizuojami ir taikomas simptominis gydymas.

Erkinę pasikartojančią karštinę​ sukelia kai kurių rūšių Borrellia bakterijos. Ši karštinė yra reta, pasitaikanti vakariniuose Jungtinių Amerikos Valstijų regionuose. Tipiniai simptomai apima aukštą temperatūrą, galvos skausmą, raumenų ir sąnarių skausmus. Simptomai trunka tris dienas, po kurių seka septynių dienų pertrauka, po kurios simptomai vėl pasireiškia. Be gydymo antibiotikais šis procesas gali pasikartoti kelis kartus.

Uolėtųjų kalnų dėmėtąją karštinę sukelia erkių pernešamos bakterijos Rickettsia rickettsii. Šios ligos endeminis regionas yra Šiaurės ir Pietų Amerika. Tipiniai simptomai: karščiavimas, galvos skausmas, pilvo skausmai, vėmimas ir raumenų skausmai, bėrimas, kuris pasireiškia 90 proc. pacientų. Šios karštinės sunki forma gali būti mirtina, jei negydoma iš karto pasirodžius simptomams. Uolėtųjų kalnų dėmėtoji karštinė gydoma antibiotikais, paprastai skiriamas doksiciklinas.

Krymo-Kongo hemoraginę karštinę sukelia erkių pernešamas Bunyaviridae šeimos virusas Nairovirus. Ja taip pat galima užsikrėsti per kontaktą su gyvūnų krauju. Ši liga pirmą kartą buvo apibūdinta Kryme 1944 m. ir yra randama Rytų ir Pietų Europoje bei Viduržemio jūros regione, šiaurės vakarų Kinijoje, centrinėje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir subkontinentinėje Indijoje. Simptomai apima galvos skausmą, aukštą temperatūrą, skrandžio skausmus ir vėmimą, taip pat akių paraudimą, gerklės paraudimą ir raudonas dėmes ant gomurio. Ligai progresuojant pacientams pasirodo didelį kūno plotą apimančios mėlynės, pacientai kenčia nuo stipraus kraujavimo iš nosies. Karštinės gydymas paprastai apima simptominį gydymą, tačiau gali būti skiriamas priešvirusinis vaistas ribavirinas.