Kas yra Laimo liga?

Laimo liga, dar kitaip vadinama Laimo Borelioze, yra sukeliama Borrelia burgdorferi bakterijų, kuriomis žmonės užsikrečia įsisiurbus šias bakterijas nešiojančiai erkei. Tam, kad žmogus užsikrėstų, erkė turi būti įsisiurbusi ne mažiau kaip 24 val. Tipiniai Laimo ligos simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis ir odos bėrimas – raudona dėmė, vadinama migruojančia eritema, kuri dažniausiai atsiranda erkės įkandimo vietoje. Jei Laimo liga nėra gydoma, infekcija gali išplisti į sąnarius, širdį ir nervinę sistemą. Laimo liga yra paplitusi Europoje; daugiausiai ligos atvejų fiksuojama Čekijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Slovėnijoje. Laimo liga yra neužkrečiama infekcija, t.y. neperduodama iš žmogaus žmogui.

Sukelėjai

Borrelia burgdorferi yra spirochetų šeimos Borrelia genties bakterijos. Šias bakterijas pirmą kartą išskyrė mokslininkas Willy Burgdorfer 1982 m., pagal kurio pavardę jos ir buvo pavadintos. Borrelia bugdorferi bakterijos yra lėtai augantys mikroorganizmai, kurių kiekis padvigubėja per 24 – 48 val. Šios bakterijos pasižymi išskirtine morfologija – spiralės arba bangos pavidalo kūnu. Europoje ir Azijoje už žmonėms sukeltas ligas yra atsakingos trys Borrelia bakterijų rūšys: Borrelia burgdorferi sensu strictu (s.s.), Borrelia garinii ir Borrelia afzelii, kurios bendrai yra vadinamos Borrelia burgdorferi sensu lato. Šiaurės Amerikoje Laimo liga sukeliama Borrelia burgdorferi s.s.

Borrelia burgdorferi bakterijų gyvenimo ciklas vyksta cirkuliuojant tarp Iksodinių erkių ir stuburinių gyvūnų. Erkės šiomis bakterijomis užsikrečia maitindamosi jas nešiojančių gyvūnų krauju ir perduoda bakterijas sveikiems gyvūnams, taip tęsdamos bakterijų gyvenimo ciklą. Užsikrėtusios erkės šių bakterijų savo palikuonims neperduoda. Bakterijomis užsikrėtęs žmogus yra galutinis nešiotojas (angl. dead-end host), kuris bakterijų kitiems neperduoda. Gyvūnai, užsikrėtę bakterijomis, neserga, tačiau žmonių imunopatologinė reakcija į Borrelia burgdorferi bakterijas gali sukelti Laimo ligą.

Borrelia burgdorferi bakterijas nešioja įvairūs nedideli stuburiniai gyvūnai, pvz., stirnos, pelės, žiurkės, ežiai, paukščiai ir kt. Žmonėms Borrelia burgdorferi bakterijas perduoda Iksodinės (Ixodes genties) erkės: šuninės erkės arba miškinės erkės (lot. Ixodes ricinus; šios erkės paplitusios Lietuvoje), elnių erkės arba juodakojos erkės (angl. deer tickblacklegged tick; lot. Ixodes scapularis; šios erkės paplitusios Šiaurės Amerikoje) ir kt.

Laimo liga: Borrelia burgdorferi bakterijos

1 pav. Borrelia burgdorferi bakterijos kraujo terpėje.

Paplitimas

Laimo ligos paplitimas sutampa su Borrelia burgdorefri nešiojančių gyvūnų ir jas perduodančių Iksodinių erkių paplitimu.  Tai yra vidutinio ir šalto klimato Šiaurinio pusrutulio liga, išplitusi Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Laimo liga yra dažniausiai registruojama erkių platinama liga Europoje. Intensyvūs gamtiniai židiniai randami Bulgarijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje. Kaip rodo žemiau pateiktas žemėlapis, šuninės erkės (lot. Ixodes ricinus) yra itin paplitusios beveik visoje Europoje.

Sergamumas Laimo liga visuose endeminiuose regionuose auga. Europoje per paskutinius du dešimtmečius buvo užregistruota daugiau nei 360 tūkst. Laimo ligos atvejų. Daugiausiai Laimo ligos atvejų yra Čekijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Slovėnijoje. Tai siejama su klimato pokyčiais, kurie didina erkių kiekį ir jų paplitimo teritoriją, o taip pat su socialiniais-ekonominiais faktoriais ir žmonių elgsena. Pavyzdžiui, švelni žiema ir šiltas pavasaris lemia, kad erkių aktyvaus maitinimosi sezonas prasideda labai anksti. Erkėms yra palanki nepjaunama aukšta parkų, vaikų žaidimo aikštelių ir kitų dažnai žmonių lankomų vietų žolė. Žmonių žinių apie erkes ir kaip nuo jų apsisaugoti trūkumas lemia didesnį įsisiurbusių erkių kiekį ir atitinkamai didesnį Laimo ligos atvejų skaičių. Pagerėjusi sergamumo kontrolė ir diagnostika taip pat prisideda prie registruojamo Laimo ligos atvejų skaičiaus augimo.
Iksodes ricinus paplitimas Europoje

2 pav. Ixodes ricinus paplitimas Europoje. Šaltinis: European Centre for Disease Prevention and Control.

Erkės gyvenimo ciklas

Erkės gyvena žolėse ir juda žeme arba lipdamos augalais; jos negali skraidyti ar šokinėti. Dažniausiai erkės laukia laikydamosi už žolės ar lapų galinėmis kojomis, o priekines kojų poras laiko ištiesusios ir pasiruošusios prikibti prie praeinančio ir augmeniją užkliudančio gyvūno arba žmogaus. Šis procesas vadinamas ieškojimu (angl. questing). Erkės randa savo „aukas“ pagal jų skiriamą kūno kvapą, šilumą, drėgmę arba keliamas vibracijas. Kai kurios rūšys netgi gali atpažinti gyvūno šešėlį. Erkės sugeba identifikuoti dažnai naudojamą taką ar kitą vietą ir joje laukia galimybės prikibti prie maisto šaltinio.

Ieškojimo proceso metu erkės netenka drėgmės, dėl to turi nusileisti į gilesnę augmeniją, kur daugiau drėgmės ir pavėsio. Dėl šios priežasties erkių aktyvumas yra įtakojamas oro temperatūros ir drėgmės – erkių nebūna saulėtose vietose, ant trumpos, nupjautos žolės, ten kur mažai augmenijos. Geriausiai erkėms tinkamos vietos yra pievos, ganyklos, miestų parkai, lapuočių ir spygliuočių miškai; jos mėgsta drėgną, lietingą klimatą. Erkės horizontaliai juda tik mažais atstumais, todėl dažniausiai laikosi vienoje nedidelėje teritorijoje. Didesnius atstumus erkės nukeliauja įsisiurbusios į gyvūnus ar žmones, o kai nuo jų atkimba pasibaigus matinimosi ciklui, patenka ir paplinta naujoje aplinkoje.

Erkių gyvenimo ciklas apima keturias stadijas: kiaušinis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Tam, kad išsiritusios iš kiaušinio erkės išgyventų, jos kiekvienoje ciklo stadijoje turi maitintis krauju. Erkės gali gyventi iki 3 m., tačiau dauguma žūsta anksčiau, nes neranda maisto šaltinio.

Užsikrėtimas borelijomis

Erkės Borrelia burgdorferi bakterijomis dažniausiai užsikrečia lervos stadijoje maitindamosi šias bakterijas nešiojančių graužikų krauju. Dėl šios priežasties žmogų Laimo liga išsiritusios erkės gali užkrėsti visose gyvenimo ciklo stadijose, t.y. ir lervos, ir nimfos, ir suaugusios erkės.

Erkės maitinasi įsisiurbdamos į gyvūno ar žmogaus epidermį. Įsisiurbdamos erkės išskiria antikoaguliantą, trukdantį kraujui krešėti, bei nedidelį kiekį seilių, turinčių anestetikų savybių, dėl ko gyvūnas arba žmogus nejaučia įsisiurbusios erkės. Dauguma erkių įsisiurbimui ieško plonesnės odos, pavyzdžiui, pažastyse, apie ausis ir pan. Priklausomai nuo to, kurioje gyvenimo ciklo stadijoje erkė yra, ji gali užtrukti nuo 10 min. iki 2 val., kol suras tinkamą vietą įsisiurbimui.

Tam, kad žmogus užsikrėstų Borrelia burgdorferi bakterijomis, erkė turi būti įsisiurbusi apie 24 val.

Simptomai

Tipiniai Laimo ligos simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis, raumenų skausmas ir odos bėrimas – raudona dėmė, vadinama migruojančia eritema (3 pav.), kuri dažniausiai atsiranda erkės įkandimo vietoje. Ankstyva Laimo liga gali pasireikšti į gripą panašiais simptomais – karščiavimu, šaltkrėčiu, prakaitavimu, raumenų skausmu, sąnarių skausmu, nuovargiu ir pykinimu. Kai kuriuos pacientus išberia ar atsiranda veidinio nervo neuropatija (Bello paralyžius, t.y. veido raumenų dalinis ar visiškas paralyžius ). Simptomai gal pasireikšti bet kuriuo metu tarp 3 ir 30 dienos nuo erkės įkandimo. Laimo ligos bėrimas atsiranda ne visiems pacientams. Remiantis skirtingų šaltinių duomenimis taip atsitinka nuo 30 proc. iki 80 proc. visų pacientų. Dėl šios priežasties nemaža dalis pacientų (ypač tų, kurie nematė įsisiurbusios erkės) nepastebi Laimo ligos pradžios arba supainioja jos simptomus su gripu ar peršalimu.

Jei Laimo liga nėra laiku diagnozuojama ir anksti gydoma, infekcija gali išplisti į sąnarius, širdį ir nervinę sistemą bei pereiti į chroninę ligos formą. Stiprus sąnarių skausmas ir tinimas dažniausiai pasireiškia keliuose bei gali migruoti iš vieno sąnario į kitą. Negydoma Laimo liga taip pat gali sukelti meningitą, pažeisti raumenis ir apsunkinti judėjimą, sukelti kepenų uždegimą (hepatitą), atminties problemas, galvos svaigimą ir dusulį.

Ilgalaikės pasekmės

​2000 – 2016 m. atlikti plataus masto Laimo ligos (boreliozės) tyrimai JAV ir Europoje parodė, kad Laimo liga yra daug labiau paplitusi ir jos keliamas pavojus visuomenės sveikatai yra žymiai didesnis nei manoma.  Laimo ligos poveikis pacientams yra ypač neigiamas, kadangi daugumai sirgusių Laimo liga gyvenimo kokybė ir sveikatos būklė pablogėja negrįžtamai net ir tais atvejais kai Laimo ligą pavyksta išgydyti. Šie tyrimai Europoje ir JAV rodo, kad:

  • ~34% Laimo ligos pacientų neigiamos pasekmės tęsėsi vidutiniškai 6,2 metus po gydymo antibiotikais, o kai kuriose vietovėse ligos neigiamos pasekmės yra dar didesnės (pvz., JAV kai kuriose vietovėse >62% pacientų Laimo liga tęsėsi vidutiniškai 3,2 metus po gydymo antibiotikais), manoma kad tai sąlygota borelijų genetinių skirtumų ir koinfekcijų kitais patogenais;
  • Plataus masto tyrimas apimantis 504 Laimo ligos pacientų parodė, kad Laimo liga sergančiųjų ir persirgusių grupė jautė didesnį nuovargį, raumenų skausmus ir neurokognityvinius sunkumus lyginant su kontroline grupe – 530 asmenų, kurie nesirgo Laimo liga;
  • Liekamieji Laimo ligos simptomai yra unikalūs ir skiriasi nuo fibromialgijos, chroniško nuovargio sindromo ir depresijos simptomų;
  • Apie 43% vaikų, kurie persirgo Laimo neuroborelioze Europoje, buvo negrįžtamai paveikta kasdienė gyvenimo kokybė ir kognityviniai gebėjimai. Šių vaiku mokymosi rezultatai buvo žymiai prastesni nei Laimo liga nesirgusių vaikų;
  • Suaugusiems gydytiems nuo neuroboreliozės net ir praėjus 30 mėnesių po gydymo kognityviniai gebėjimai buvo sumažėję apie 16%;
  • Vertinant 22 standartinius gyvenimo kokybės parametrus, tarp jų nuovargio, skausmų ir kognityvinių gebėjimų rodiklius, visos ilgalaikės Laimo ligos pacientų studijos rodo, kad sirgusiųjų Laimo liga pacientų gyvenimo kokybė buvo nuosekliai blogesnė nei kontrolinėse populiacijos grupėse;
  • Laimo ligos pacientus ypač kankina širdies nepakankamumas, sąnarių ir galūnių skausmai ir nuovargis. Gyvenimo kokybės rodikliai yra palyginami su sergančiaisiais išsėtine skleroze, diabetu, reumatoidiniu artritu, fibromialgija ar epilepsija.
Tipinis Laimo ligos bėrimas - migruojanti eritema

3 pav. Tipinis Laimo ligos bėrimas – migruojanti eritema. Šaltinis: Centers for Disease control and Prevention.

Daugiau apie Laimo ligos simptomus skaitykite skyrelyje Laimo ligos simptomai.